trincu
Substantivo1
| Singular | Plural | |
|---|---|---|
| Masculino | trincu | trincos |
| Feminino | – | – |
| Neutro | – | – |
| Comum aos dois géneros/gêneros |
– | – |
trin.cu, masculino
Etimologia
- Da mesma origem que trincar.
Substantivo2
| Singular | Plural | |
|---|---|---|
| Masculino | trincu | trincos |
| Feminino | – | – |
| Neutro | – | – |
| Comum aos dois géneros/gêneros |
– | – |
trin.cu, masculino
- gole, sorvo