🔍
🏠
Wikcionário
🎲
rancor
Português
Substantivo
Singular
Plural
Masculino
rancor
rancores
ran.
cor
ódio
profundo
e
reservado
ressentimento
Tradução
De 1 e 2 (ódio profundo e reservado; ressentimento)
Alemão
:
Groll
m
Árabe
:
حِقْد، ضَغينَه
Checo
:
odpor
,
zaujatost
Dinamarquês
:
nag
,
uvilje
Eslovaco
:
závisť
,
zaujatosť
Esloveno
:
zamera
Espanhol
:
rencor
Estoniano
:
vimm
Finlandês
:
kauna
Francês
:
rancune
,
rancœur
Húngaro
:
neheztelés
Indonésio
:
kekesalan
Inglês
:
grudge
,
rancor
Islandês
:
óvild
Italiano
:
rancore
Latim
:
rancor
Letão
:
nenovīdība
Lituano
:
pagieža
Norueguês Bokmål
:
et horn i siden (til)
,
nag (til)
,
uvilje (mot)
Polonês
:
uraza
Romeno
:
ranchiună
Russo
:
обида
Sueco
:
agg
Turcomeno
:
hınç
,
garez
Etimologia
Do latim
rancor, oris
.
Pronúncia
Portugal
AFI:
/Rɐ̃.ˈkoɾ/
Anagrama
roncar
Inglês
Substantivo
rancor
rancor
Latim
Substantivo
rancor
rancor