tönn
Substantivo
tönn, feminino, forte, grupos 2 ou 3
Declinação
Substantivo feminino forte do 2º ou do 3º grupo (a–ar/e–ur, a–ir, ö–ur)
| |||||||||||||||||||||||||||||
Etimologia
- Do Nórdico Antigo, tǫnn ("dente").
Ver também
No Wikcionário
|
tönn, feminino, forte, grupos 2 ou 3
| |||||||||||||||||||||||||||||
|