Ἀβραάμ

Substantivo

Ἀβραάμ (Avraám), próprio, masculino

  1. Abraão
  2. patriarca bíblico

Etimologia

Do hebraico antigo אברהם (avrahám). Significa pai das multidões.

Pronúncia

  • AFI: /abraːaː́m/ (Clássico)
  • AFI: /abraːˈaːm/ (Koiné)
  • AFI: /aβraˈam/ (Bizantino)

Ver também

No Wikcionário

  • Ἀβράμης (Avrámi̱s)
  • Ἀβραμίας (Avramías)
  • Ἄβραμος (Ávramos)