Εὔα

Substantivo

Εὔα (Év̱a), próprio, feminino

  1. Eva

Etimologia

Do hebraico antigo חוה (Ḥawwāh).

Pronúncia

  • AFI: /e͜ʊ́.a͜a/ (Clássico-ático)
  • AFI: /éβa/ (Koiné)
  • AFI: /ɛ́waː/ (Koiné-egípcio)
  • AFI: /éva/ (Bizantino)
  • AFI: /éva/ (Constantinopolitano)

Ver também

No Wikcionário